KANCELIARINĖS KALBOS PATARIMAI  

 Internetinis leidimas

 

ISBN 978-9955-704-22-5

 

Sudarytojas Pranas Kniūkšta

Redaktorių kolegija:

 

Pranas Kniūkšta

Rita Miliūnaitė

Rasuolė Vladarskienė (vyriausioji redaktorė)

 

Programuotojas Evaldas Ožeraitis

 

Lietuvių kalbos institutas

2007

 

 

PRATARMĖ

 

„Kanceliarinės kalbos patarimai“, pasirodę 1993 m., sulaukė penkių knyginių leidimų. Internetinis leidimas parengtas pagal 5-tąjį Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute išleistą 2002 metų leidimą. Rengiant ankstesnius leidimus prisidėjo Elena Oginskienė, Rasa Mielkuvienė, Dana Vainauskienė. Internetinio leidimo korektūras skaitė Janina Vileikienė.

Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos (lietuviškai sakant – raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Panašia reikšme vartojamas ir junginys administracinė kalba, bet jis, be kanceliarinių raštų kalbos, apima ir šnekamąją tos srities, iš dalies ir teisės rašomąją bei šnekamąją kalbą.

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ skiriami visiems, kas rašo įvairius dokumentus, moko kitus arba patys mokosi juos rašyti: valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir moksleiviams.

Leidinys taip sudarytas, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos. Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų Stengiamasi ne klaidas vardinti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, o ko nereikėtų be reikalo keisti.

 

Kas sudėta į „Kanceliarinės kalbos patarimus“

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ parengti žodyno būdu, straipsniai išdėstyti antraštinių žodžių (antraščių) abėcėlės tvarka. Antraštės pagal reikšmę yra kelių rūšių:

kanceliarinės kalbos terminai ar šiaip dažnai šioje srityje vartojamų žodžių formos: ãktas; pavaldùs, -; priklaũsomas, -a; drbti; neatlýgintinai; susjęs, -usi; prirekus; būdù; gimimo;

prielinksniai, su kuriais sudaroma kanceliarinei kalbai būdingų pasakymų, pvz.: añt, apiẽ, nuõ, paga, sù;

žodžių dalys – priešdėliai, priesagos, dėmenys, su kuriais kanceliarinėje kalboje yra paplitusių žodžių, pvz.: at-, pa-; -ãvimas, -inis, -ė; bendra-;

gramatines kategorijas reiškiančios ir kitokio pobūdžio apibendrinamosios antraštės, pvz.: bendratis, galininkas, sutrumpinimai.

Pagal reikšmę artimai nesusiję bendrašakniai žodžiai – veiksmažodis ir veiksmažodinis daiktavardis ar būdvardis, daiktavardis ir jo vediniai – dažnai aprašomi atskirais straipsniais, pvz.: nutati – nutarmas, atsakýti – atsakngas, -a – atsakomýbė. Paprastieji, specialios reikšmės neturintys vediniai aptariami kitų bendrašaknių žodžių straipsniuose, pvz.: administrãvimas prie administrúoti, apsaugnis prie apsaugà, draudà prie draudmas, bendrijà prie bendróvė.

Atskirose vietose (pagal abėcėlę) aprašomi nepriešdėlinis ir priešdėlinis veiksmažodis ir tos pačios šaknies skirtingų priešdėlių veiksmažodžiai, jei priešdėliai jiems suteikia specialią reikšmę, pvz.: dúoti, išduoti, paduoti. Specialios reikšmės neturintys veiksmažodžiai aptariami su kitais tos šaknies žodžiais, pvz.: įvýkdyti su výkdyti, išslãptinti su įslãptinti.

Norminiai, kanceliarinei kalbai tinkantys antraštiniai žodžiai kirčiuojami; neteiktini žodžiai ar jų formos yra nekirčiuotos, pvz.: papkė, atsiekti, bėgyje, visumoje. Apibendrinamųjų straipsnių antraštės nekirčiuotos ir išretintos.

 

Kaip aiškinami antraštiniai žodžiai

Antraštiniai žodžiai aiškinami, jų vartosena iliustruojama. Žodžių aiškinimai orientaciniai, sutrauktiniai: nurodoma tai, kas kuriuo atveju kanceliarinei kalbai svarbiausia ir skaitytojui reikalingiausia. Tiesioginiu (apibrėžimo) arba nusakomuoju būdu gali būti paaiškinama reikšmė; aptariamos vartojimo ypatybės ar aplinkybės; pasakoma, kad žodis ar forma neteiktina, paaiškinama, kuo ją keisti. Po paaiškinimo dažniausiai pateikiama sakinių su aptariamaisiais žodžiais (jei reikia, ir jų taisymais); rečiau žodžių vartosena parodoma vien junginiais.

Antraštiniai žodžiai rašomi mėlynu šriftu, paantraštiniai žodžiai ir junginiai – alyviniu kursyvu. Teiginius iliustruojantys sakiniai rašomi kursyvu, o juose esantys aptariamieji žodžiai – pusjuodžiu kursyvu.

Ilgesni straipsniai skirstomi į dalis, kurių pirmoji eilutė išsikiša iš teksto į kairę. Straipsnių dalys gali būti trejopos:

·   dalys, pateikiančios aiškiai skirtingas antraštinių žodžių reikšmes numeruojamos arabiškais skaitmenimis, pvz.:

bylà

1. reiškia teismo procesą: Išnagrinėta dešimt bylų. Apie bylos pradžią sakoma iškelti bylą, galima ir pradėti (geriau negu užvesti), apie pabaigą – baigti, apie panaikinimą – nutraukti bylą;

2. kanceliarinėje kalboje – tam tikras dokumentų rinkinys: Gaunamieji dokumentai segami į bylą;

·          atskirose nenumeruotose dalyse aptariami ir pavyzdžiais iliustruojami vartojimo ar nevartojimo atvejai, pvz.:

uždti – vartojama antspaudo ar kito ženklo spaudimo ar rašymo reikšme: uždėti antspaudą, spaudą, kirčio ženklą;

nevartoti žodžių ar teksto rašymo reikšme: uždeda (=užrašo) rezoliuciją, uždeda (=užrašo, parašo) datą;

nevartoti (pa)skyrimo, priteisimo reikšme: Baudas uždeda (=skiria) vykdomoji valdžia.

·         atskiromis dalimis kaip paantraštės alyviniu kursyvu pateikiami konkretūs antraštinio žodžio vartojimo atvejai (pavyzdžiai), pvz.:

balsúoti – per rinkimus atiduoti balsą: Jau balsavo pusė rinkėjų;

balsúoti už (prieš) k – dalykas, kuriam pritariama ar nepritariama, nusakomas galininku su prielinksniu: balsavo už kandidatą, balsavo prieš nutarimą;

balsúoti k // dėl kõ – problema, kuri sprendžiama balsavimu, gali būti nusakoma galininku arba kilmininku su prielinksniu dėl: balsuoja dienotvarkę, rezoliuciją // dėl dienotvarkės, dėl rezoliucijos.

 

Kaip žymimi taisymai ir tinkamesnių variantų siūlymai

Neabejotinos klaidos taisomos su lygybės ženklu, pvz.: Byla bus išžiūrėta (=išnagrinėta, persvarstyta) iš naujo. Laikomas po priežiūra (=Yra prižiūrimas).

Galimi, bet teiktinesnių pakaitų turintys žodžiai ir junginiai taisomi su pridėtais aiškinamaisiais žodžiais, pvz.: Dar ne visus pinigus įnešiau (geriau įmokėjau); vykdo veiklos kontrolę (daug geriau kontroliuoja); sandėlio perdavimo-priėmimo (užtenka perdavimo) komisija.

Lygiaverčiai, vieni kitus pakeisti galintys žodžiai ir kitokie kanceliarizmai pateikiami su dviem pasvirais brūkšneliais, pvz.: Neatidėliojant // Nedelsiant imtis priemonių; perskirstyti // iš naujo paskirstyti lėšas.

Ne visai sutampančios ar aiškinamosios reikšmės žodžiai pateikiami su skliausteliais paprastu kursyvu, pvz.: Įstaigos vadovas peržiūrėjęs (perskaitęs) dokumentą (susipažinęs su dokumentu), rašo rezoliuciją.

 

Kuo skiriasi knyginis ir internetinis leidimas

Internetiniame leidime padaryta tokių dalykinių ir redakcinių pataisų: patikslinti pasikeitę terminai ir jų apibūdinimai (pvz., pašto indeksas pakeistas pašto kodu; kadrai pakeisti personalu, šiek tiek kitaip apibūdinti charakteristika, diplomas ir kt.); įrašyta keletas naujų svarbių terminų ir jų apibūdinimai (pvz., asmens tapatybės kortelė); patikslinti pasikeitę dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimai (pvz., adreso, telefono rašymas, įsakymų blankų rekvizitų rašymas, įsakymų formulavimas); kalbos reiškinių vertinimas priderintas prie naujųjų „Kalbos patarimų“ vertinimo (įstatymu nustatyta, priklausomai nuo ko, žmogus su negalia, sulig kuo ir kt.); ištaisyti pastebėti netikslumai (pvz., nutarimo straipsnis pakeistas punktu); redaguoti neaiškūs pasakymai.

 

Kaip ieškoti žodžių internetiniame leidime

„Kanceliarinės kalbos patarimų“ antraštiniai žodžiai išdėstyti abėcėlės tvarka. Kompiuterio lango kairėje stulpeliu surašytos abėcėlės raidės, kuriomis prasideda antraštiniai žodžiai. Pažymėjus vieną kurią abėcėlės raidę gretimame stulpelyje parodomi visi ta raide prasidedantys antraštiniai žodžiai, belieka tik pelyte pasirinkti vieną iš jų ir paspausti.

Dalykai, apie kuriuos kalbama ar užsimenama keliose vietose, susiejami nuorodomis. Nuorodos rašomos skliaustuose, žaliu šriftu, po santrumpų žr., plg. ir siunčia į antraštinį žodį; pvz.: Neturi pastovaus (=nuolatinio) darbo (žr. nuolatinis), personalinė premija, personalinė pensija (plg. asmeninis).