Kanceliarinės kalbos patarimai. Pratarmė

KANCELIARINĖS KALBOS PATARIMAI

Antrasis internetinis papildytas leidimas

ISBN 978-609-411-302-4

doi.org/10.35321/kanceliariniaipatarimai

2-ąjį internetinį leidimą parengė ir papildymus (8 a. l.) parašė Rasuolė Vladarskienė.

Redaktorių kolegija: Rita Miliūnaitė, Ramunė Vaskelaitė, Rasuolė Vladarskienė (vyriausioji redaktorė)

„Kanceliarinės kalbos patarimai“, pasirodę 1993 m., sulaukė penkių knyginių leidimų (1993 m.; 2 leid. 1994 m.; 3 leid. 1998; 4 leid. 2000 m.; 5 leid. 2002 m.), 2007 m. išėjo 6-asis (internetinis) leidimas (toliau – KancKP_6i). Šis leidimas buvo parengtas pagal 5-ąjį Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute išleistą 2002 metų leidimą. Rengiant pirmuosius leidimus prisidėjo Elena Oginskienė, Rasa Mielkuvienė, Dana Vainauskienė, visam darbui vadovo ir pagrindinis rengėjas buvo Pranas Kniūkšta. Internetinio leidimo korektūras skaitė Janina Vileikienė.

2021 m. paskelbtas 7-asis (2-asis internetinis) papildytas leidimas (toliau – KancKP_7i), jį parengė ir papildymų tekstą parašė Rasuolė Vladarskienė.

Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos (lietuviškai sakant – raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Panašia reikšme vartojamas ir junginys administracinė kalba, bet jis, be kanceliarinių raštų kalbos, apima ir šnekamąją tos srities, iš dalies ir teisės rašomąją bei šnekamąją kalbą. Šiuo metu dažniau vartojama administracinė kalba, bet atnaujintuose KancKP_7i, derinantis prie leidinio pavadinimo išlaikytas pirminio teksto terminas kanceliarinė kalba.

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ skiriami visiems, kas rašo įvairius dokumentus, moko kitus arba patys mokosi juos rašyti: valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir moksleiviams.

Leidinys taip sudarytas, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos. Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų. Stengiamasi ne klaidas vardinti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, o ko nereikėtų be reikalo keisti.

„Kanceliarinės kalbos patarimai“ parengti žodyno būdu, straipsniai išdėstyti antraštinių žodžių (antraščių) abėcėlės tvarka. Antraštės pagal reikšmę yra kelių rūšių:

kanceliarinės kalbos terminai ar šiaip dažnai šioje srityje vartojamų žodžių formos: ãktas; pavaldùs, -; priklaũsomas, -a; drbti; neatlýgintinai; susjęs, -usi; prirekus; būdù; gimimo;

prielinksniai, su kuriais sudaroma kanceliarinei kalbai būdingų pasakymų, pvz.: añt, apiẽ, nuõ, paga, sù;

žodžių dalys – priešdėliai, priesagos, dėmenys, su kuriais kanceliarinėje kalboje yra paplitusių žodžių, pvz.: at-, pa-; -ãvimas, -inis, -ė; bendra-;

gramatines kategorijas reiškiančios ir kitokio pobūdžio apibendrinamosios antraštės, pvz.: bendratis, galininkas, sutrumpinimai.

Pagal reikšmę artimai nesusiję bendrašakniai žodžiai – veiksmažodis ir veiksmažodinis daiktavardis ar būdvardis, daiktavardis ir jo vediniai – dažnai aprašomi atskirais straipsniais, pvz.: nutati – nutarmas, atsakýti – atsakngas, -a – atsakomýbė. Paprastieji, specialios reikšmės neturintys vediniai aptariami kitų bendrašaknių žodžių straipsniuose, pvz.: administrãvimas prie administrúoti, apsaugnis prie apsaugà, draudà prie draudmas, bendrijà prie bendróvė.

Atskirose vietose (pagal abėcėlę) aprašomi nepriešdėlinis ir priešdėlinis veiksmažodis ir tos pačios šaknies skirtingų priešdėlių veiksmažodžiai, jei priešdėliai jiems suteikia specialią reikšmę, pvz.: dúoti, išduoti, paduoti. Specialios reikšmės neturintys veiksmažodžiai aptariami su kitais tos šaknies žodžiais, pvz.: įvýkdyti su výkdyti, išslãptinti su įslãptinti.

Norminiai, kanceliarinei kalbai tinkantys antraštiniai žodžiai kirčiuojami; neteiktini žodžiai ar jų formos yra nekirčiuotos, pvz.: papkė, atsiekti, bėgyje, visumoje. Apibendrinamųjų straipsnių antraštės nekirčiuotos ir išretintos.

Antraštiniai žodžiai aiškinami, jų vartosena iliustruojama. Žodžių aiškinimai orientaciniai, sutrauktiniai: nurodoma tai, kas kuriuo atveju kanceliarinei kalbai svarbiausia ir skaitytojui reikalingiausia. Tiesioginiu (apibrėžimo) arba nusakomuoju būdu gali būti paaiškinama reikšmė; aptariamos vartojimo ypatybės ar aplinkybės; pasakoma, kad žodis ar forma neteiktina, paaiškinama, kuo ją keisti. Po paaiškinimo dažniausiai pateikiama sakinių su aptariamaisiais žodžiais (jei reikia, ir jų taisymais); rečiau žodžių vartosena parodoma vien junginiais.

Antraštiniai žodžiai rašomi mėlynu šriftu, paantraštiniai žodžiai ir junginiai – alyviniu kursyvu. Teiginius iliustruojantys sakiniai rašomi kursyvu, o juose esantys aptariamieji žodžiai – pusjuodžiu kursyvu.

Ilgesni straipsniai skirstomi į dalis, kurių pirmoji eilutė išsikiša iš teksto į kairę. Straipsnių dalys gali būti trejopos:

· dalys, pateikiančios aiškiai skirtingas antraštinių žodžių reikšmes numeruojamos arabiškais skaitmenimis, pvz.:

1. reiškia teismo procesą: Išnagrinėta dešimt bylų. Apie bylos pradžią sakoma iškelti bylą, galima ir pradėti (geriau negu užvesti), apie pabaigą – baigti, apie panaikinimą – nutraukti bylą;

2. kanceliarinėje kalboje – tam tikras dokumentų rinkinys: Gaunamieji dokumentai segami į bylą;

· atskirose nenumeruotose dalyse aptariami ir pavyzdžiais iliustruojami vartojimo ar nevartojimo atvejai, pvz.:

uždti – vartojama antspaudo ar kito ženklo spaudimo ar rašymo reikšme: uždėti antspaudą, spaudą, kirčio ženklą;

nevartoti žodžių ar teksto rašymo reikšme: uždeda (=užrašo) rezoliuciją, uždeda (=užrašo, parašo) datą;

nevartoti (pa)skyrimo, priteisimo reikšme: Baudas uždeda (=skiria) vykdomoji valdžia.

· atskiromis dalimis kaip paantraštės alyviniu kursyvu pateikiami konkretūs antraštinio žodžio vartojimo atvejai (pavyzdžiai), pvz.:

balsúoti – per rinkimus atiduoti balsą: Jau balsavo pusė rinkėjų;

balsúoti už (prieš) k – dalykas, kuriam pritariama ar nepritariama, nusakomas galininku su prielinksniu: balsavo už kandidatą, balsavo prieš nutarimą;

balsúoti k | dėl kõ – problema, kuri sprendžiama balsavimu, gali būti nusakoma galininku arba kilmininku su prielinksniu dėl: balsuoja dienotvarkę, rezoliuciją | dėl dienotvarkės, dėl rezoliucijos.

Neabejotinos klaidos taisomos su lygybės ženklu, pvz.: Byla bus išžiūrėta (=išnagrinėta, persvarstyta) iš naujo. Laikomas po priežiūra (=Yra prižiūrimas).

Vengtini vartosenos variantai taisomi skliaustuose po brūkšnio, pvz.: Rengiama ataskaita apie globalizacijos socialines pasekmes (–globalizacijos socialinių padarinių ataskaita). Nagrinėjami bylų panašumai bei (–ir) skirtumai.

Galimi, bet teiktinesnių pakaitų turintys žodžiai ir junginiai taisomi su pridėtais aiškinamaisiais žodžiais, pvz.: Dar ne visus pinigus įnešiau (geriau įmokėjau); vykdo veiklos kontrolę (daug geriau kontroliuoja); sandėlio perdavimo-priėmimo (užtenka perdavimo) komisija.

Lygiaverčiai, vieni kitus pakeisti galintys žodžiai ir kitokie kanceliarizmai skiriami vertikaliu brūkšniu, pvz.: Neatidėliojant | Nedelsiant imtis priemonių; perskirstyti | iš naujo paskirstyti lėšas.

Ne visai sutampančios ar aiškinamosios reikšmės žodžiai pateikiami su skliausteliais paprastu kursyvu, pvz.: Įstaigos vadovas peržiūrėjęs (perskaitęs) dokumentą (susipažinęs su dokumentu), rašo rezoliuciją.

KancKP_7i atnaujinti keliomis kryptimis, apimant atskirų kalbos lygmenų pokyčius ir naujoves:

„Kanceliarinės kalbos patarimų“ antraštiniai žodžiai išdėstyti abėcėlės tvarka. Galima pelyte pasirinkti vieną iš jų ir paspausti. Paieškos langelyje įvedus vieną ar kelias raides sąrašas paslenkamas iki žodžių, prasidedančių ta ar tomis raidėmis. Prieš raides įvedus * (žvaigždutės simbolį) sąraše lieka tik tie žodžiai, kurių bet kurioje vietoje yra įvestos raidės. Jei nuspaudžiama piktograma "Ieškoti", sąraše lieka tik įvestomis raidėmis prasidedantys žodžiai. Piktograma „Paieška straipsniuose“ leis rasti straipsnius su paantraštiniais žodžius ar junginiais, turinčius įvestą tekstą arba net straipsnius, kurių bet kurioje vietoje toks tekstas yra. Piktograma „Visas sąrašas“ skirta paieškos rezultatų panaikinimui.

Dalykai, apie kuriuos kalbama ar užsimenama keliose vietose, susiejami nuorodomis. Nuorodos rašomos skliaustuose, žaliu šriftu, po santrumpų žr., plg. ir siunčia į antraštinį žodį; pvz.: Neturi pastovaus (=nuolatinio) darbo (žr. nuolatinis), personalinė premija, personalinė pensija (plg. asmeninis).

Kokiais šaltiniais remtasi rengiant „Kanceliarinės kalbos patarimų“ 7-ąjį leidimą

Dokumentų įforminimo dalykai atnaujinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, Dokumentų rengimo taisyklių, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių (abejos taisyklės patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymais) nuostatomis.